laknus

laknùs, -ì adj. (4) 1. Krkn, Prng kuris ganant vis lekia, laksto, braunasi kur: Arklys laknùs – pririšk gerai, kad atatrūkęs nenueit avižosan Ml. Margoji tokia laknì, tai ir mušt nuo piemenų gauna Švnč. 2. vikrus, apsukrus: Laknì moteris: visas krautuves aplaksto ir suranda, ko jai reikia Dglš. Iš jo laknùs žmogelis Dglš. Gera jų marti – laknì Zr. 3. greit garuojantis, lekiantis: Laknioji naftos dalis rš.